Kas yra melanoma?
Pasaulyje yra diagnozuojama apie 160 tūkst. naujų melanomos atvejų per metus, o kas 6–10 metų sergamumas padvigubėja. Lietuvoje kasmet nustatoma iki 200 naujų susirgimų, iš kurių du trečdaliai tenka moterims ir vienas trečdalis vyrams.
Melanoma yra odos vėžio forma, kuri atsiranda, kai pigmentą melaniną gaminančios odos ląstelės melanocitai pradeda dalintis ir augti nekontroliuojamai. Tai sukelia naviko formavimąsi odoje, kuris gali plisti ir į kitas kūno dalis, jei nepradedamas gydymas laiku. Melanoma tarp odos piktybinių navikų sudaro 11 proc., tačiau nuo jos miršta iki 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Melanoma yra pati agresyviausia odos vėžio forma. Palyginus su kitais piktybiniais navikais, laiku nediagnozuota melanoma neretai baigiasi mirtimi.
Melanomos rizikos veiksniai
Tikslios melanomos atsiradimo priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau manoma, kad tai yra genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Vis dėl to, yra žinoma, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi tiek natūralių – saulės, tiek dirbtinių ultravioletinių (UV) spindulių ilgalaikis ir intensyvus poveikis odai. Nors melanoma vaikystėje diagnozuojama retai, reikia nepamiršti, kad oda turi „atmintį“ ir UV spindulių poveikis yra kaupiamas. Įsidėmėtina, kad stiprūs nudegimai ir pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus. Tyrimų duomenimis apie 80 proc. saulės UV spindulių sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų amžiaus, o jų padariniai išryškėja po 20–30 metų. Todėl melanomos sergamumo pikas išryškėja 40–60 metų amžiaus žmonių grupėje.
Žmonėms, kurių oda lengvai nudega saulėje, turi didesnę riziką susirgti melanoma. Tai dažniau pasitaiko turintiems šviesią ir strazdanotą odą, šviesius arba rudus (rausvus) plaukus bei mėlynas akis. Tačiau melanoma gali atsirasti ir pas tuos, kurie nors daug laiko praleidžia patalpose, bet 1-2 kartus per metus intensyviai mėgaujasi saulės voniomis. Sportuojantys (pvz. dviratininkai) arba dirbantys lauke (pvz. kelių remonto darbininkai ir pan.) taip pat priklauso didesnės rizikos grupei. Be to, jei artimi giminaičiai sirgo melanoma, tai pat didina tikimybę susirgti šia liga.
Melanomos simptomai
Dažniausias melanomos simptomas yra naujų apgamų atsiradimas ar esamo apgamo pasikeitimas. Tai apima apgamo dydžio, formos, spalvos ar tekstūros pasikeitimus. Įvertinti įtartinus apgamus namuose galima pasitelkiant ABCDE metodą:
A – Asimetrija (angl. Assymetry). Melanoma dažniausiai yra asimetriška, o nepavojingi apgamai paprastai yra vienodos ir simetriškos formos.
B – Kraštas (angl. Border). Melanomos kraštai dažnai būna neaiškiai apibrėžti arba netaisyklingos formos, o nevėžiniai apgamai paprastai turi lygias, aiškiai apibrėžtas ribas.
C – Spalva (angl. Colour). Melanoma dažnai būna daugiau nei vienos spalvos ar atspalvio, taip pat joms būdingos juoda, pilka, raudona ar net melsva spalvos. Tuo tarpu gėrybiniai apgamai paprastai yra vienos rudos spalvos.
D – Skersmuo (angl. Diameter). Melanomos apgamų skersmuo įprastai yra didesnis nei 6 mm, tuo tarpu naujai atsiradusių gėrybinių apgamų dydis gali būti kur kas mažesnis.
E – Kitimas (angl. Evolution). Melanoma dažnai keičia savo išorines savybes, tokias kaip dydis, forma ar spalva. O paprasti apgamai visą gyvenimą gali išlikti nepakitę.
SVARBU! Jei pastebite bet kokius šiuos simptomus, reikia kreiptis į gydytoją dermatologą apgamų patikrai.
Melanomos diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant melanomą, pirmiausia apgamai yra apžiūrimi ir įvertinami gydytojo dermatologo dermatoskopu. O įtartiniems dariniams gali būti atliekama biopsija, pašalinant visą darinį, ir atliekant histologinį ištyrimą diagnozei patvirtinti arba paneigti.
Melanomos gydymas priklauso nuo vėžio stadijos ir lokalizacijos. Chirurgija yra dažniausia gydymo metodika ankstyvoje melanomos stadijoje ir gali apimti naviko ir jo aplinkinių audinių pašalinimą. Kai kuriais atvejais, radioterapija ar chemoterapija taip pat gali būti naudojama norint sunaikinti vėžio ląsteles. Šiuolaikinėje medicinoje taip pat naudojamos ir taikinių gydymas ar imunoterapija.
Vengiant neigiamo saulės spindulių poveikio, turime laikytis kelių taisyklių:
Vengti intensyvios tiesioginės saulės spindulių poveikio, ypač vasarą nuo 11 iki 16 valandos. Geriausias būdas apsaugoti save yra likti šešėlyje arba naudoti saulės vonias ankstyvą rytą ar vėlesnės popietės metu, kuomet saulė nėra tokia intensyvi.
Vengti odos nudegimų. Svarbu prisiminti, kad nėra saugaus įdegimo. Odos nudegimas atsiranda, kai pažeidžiama odos ląstelių DNR, ir tai siunčia signalą melanocitams melanino gamybai. Tyrimai parodė, kad lengvi DNR pažeidimai atsistato per 24 valandas. Todėl saikingas laikas saulėje darant ilgesnes pertraukas, sveikam žmogui gali nesukelti sunkių pasekmių.
Vengti soliariumų. Vis dar yra populiarus mitas, kad reikia "paruošti odą" soliariumuose prieš išvykstant atostogauti, tačiau tai yra klaidinga. Soliariumų įdegis atitinka apsaugos faktorių viso labo siekiantį SPF 2–3, o dirbtinių spindulių vonios metu patiriama ganėtinai intensyvi UV spinduliuotė.
Naudingi patarimai saulės mėgėjams:
Naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kremai ir losjonai skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau būti saulėje, bet tam, kad apsaugotų Jus nuo tiesioginių saulės spindulių, kurių išvengti negalima. Kasdienai tinka kremas su SPF 15, o būnant saulėkaitoje, pvz., paplūdimyje ar lauke, rekomenduojama naudoti kremą su ne mažesniu apsaugos faktoriumi nei SPF 50+ (ir būtinai nuo UVA ir UVB spindulių). Svarbu tepti pakankamą kiekį (apie 2 valgomieji šaukštai apsauginio kremo visam kūnui) ir sutepti bent 30 min. prieš einant į saulę. Kremą ar losijoną nuo saulės reikia pakrtotinai tepti kas 2 valandas (jei gamintojas nenurodė kitaip) ir būtinai po kiekvieno maudymosi ar stipresnio suprakaitavimo.
Saulėtąsias dienas rekomenduojama dėvėti neperšviečiamus šviesių atspalvių rūbus, pagamintus iš natūralaus pluošto audinių, kurių apsaugos faktorius SPF 15–50 yra didesnis nei peršviečiamų rūbų, kurių apsaugos faktorius paprastai yra mažesnis nei SPF 15.
Naujagimius ir kūdikius būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kūdikiams apsauginius kremus nuo saulės galima naudoti tik nuo 6 mėnesių amžiaus.
O geriausia apsauga nuo saulės – jos keliamų pavojų tinkamas įsivertinimas ir teisingas elgesys!
Patirtis rodo, kad ankstyvoje stadijoje aptikus melanomą, galima išgydyti iki 97 proc. pacientų. Nežiūrint į tai, kad atsiranda vis naujesnių ir tobulesnių gydymo metodų didžiausia sėkmė įveikiant ligą aplanko tuos, kurie pirmuosiu pokyčius pastebi laiku. Gegužė - odos vėžio prevencijos mėnuo, tad raginame bent kartą per mėnesį, apžiūrėti savo odą ir apgamus, o aptikus įtartiną darinį, kreiptis į gydytoją dermatologą.