Siauros, sausos ar nesimetriškos lūpos
Lūpų oda ir raudonasis apvadas (vermilion border, pereinamoji lūpos zona) struktūriškai skiriasi nuo likusios veido odos. Ši sritis neturi riebalinių bei prakaito liaukų ir pasižymi labai plonu apsauginiu sluoksniu. Dėl šios sandaros lūpos greičiau netenka drėgmės, reaguoja į aplinkos dirgiklius ir ryškiau atspindi audinių senėjimo procesus.
Siauros, plonos, išsausėjusios ar nesimetriškos lūpos retai atsiranda dėl vienos priežasties. Dažniausiai tai lemia keli anatominiai, genetiniai ir mimikos veiksniai.
Priežastys, kodėl lūpos praranda tūrį, drėgmę ir simetriją
Hialurono rūgšties ir riebalinio audinio netekimas. Tai dažniausia lūpų plonėjimo priežastis. Maždaug nuo 25 metų organizme natūraliai lėtėja kolageno sintezė ir mažėja hialurono rūgšties atsargos.
Lūpų poodinis riebalinis sluoksnis su amžiumi traukiasi, o raudonasis apvadas plokštėja. Netekusios vidinės atramos lūpos siaurėja, linksta į burnos ertmės pusę, aplink jas formuojasi smulkios vertikalios raukšlelės. Kartu prastėja audinių gebėjimas išlaikyti vandenį, todėl lūpos nuolat atrodo sausos.
Įgimta anatomija ir veido asimetrija. Lūpų storį, formą ir lanko proporcijas iš dalies lemia genetika. Dalis žmonių iš prigimties turi ploną viršutinę ar apatinę lūpą.
Asimetrija taip pat dažniausiai yra prigimtinė. Žmogaus veido kairioji ir dešinioji pusės nėra identiškos. Nevienodą lūpų kraštų aukštį ar tūrį gali sustiprinti netaisyklingas sąkandis, kreivi dantys arba įprotis maistą kramtyti viena puse.
Burnos žiedinio raumens hiperaktyvumas. Kartais lūpa ramybės būsenoje atrodo normalaus tūrio, tačiau šypsantis suplonėja arba visai pasislepia.
Taip nutinka dėl per stipraus burnos žiedinio raumens (musculus orbicularis oris) susitraukimo. Šypsantis šis raumuo užriečia raudonąjį apvadą į vidų, todėl matomas lūpos plotas vizualiai pranyksta.
Apsauginio barjero pažeidimai ir lėtinis išsausėjimas. Šerpetojimą ir skilinėjimą sukelia raginio sluoksnio (stratum corneum, viršutinio epidermio sluoksnio) dehidratacija. Šaltis, vėjas, saulė, kvėpavimas per burną ir lūpų laižymas greitai išgarina likusią drėgmę.
Kada estetinės procedūros netaikomos?
Lėtinis lūpų uždegimas (cheilitas), gilūs, kraujuojantys kampučių įtrūkimai ar pleiskanojanti oda nėra estetinė problema. Šioms būklėms injekcijos netinka.
Injekciniai preparatai neatkuria pažeisto odos barjero ir negydo infekcijos ar vitaminų trūkumo. Tokiais atvejais reikalinga gydytojo dermatologo konsultacija, diagnostika ir vietinis medikamentinis gydymas.
Kuri procedūra tinka siaurų ar asimetriškų lūpų korekcijai, gydytojas nustato tik įvertinęs lūpų audinius, dantų sąkandį ir mimikos raumenų darbą.
Rekomenduojamos procedūros
Hialurono rūgšties užpildai įšvirkščiami į lūpų raudonojo apvado ir raumeninį sluoksnį, atkuriant prarastą tūrį, drėgmės balansą bei sulyginant asimetriškas linijas.
Skaityti daugiau →Mikrodozėmis atpalaiduojamos m. orbicularis oris skaidulos, užkertant kelią viršutinės lūpos užsirietimui į vidų šypsantis (lip flip).
Skaityti daugiau →Pilna odos apžiūra, dermatoskopija ir individualus gydymo planas.
Skaityti daugiau →
Herpes
Pūslelinė (herpes) pasireiškia skausmingomis, skysčio pilnomis pūslelėmis ant lūpų, veido odos ar gleivinės.
Skaityti daugiau →
Mimikos raukšlės
Mimikos raukšlės formuojasi tose veido vietose, kur oda nuolat lankstosi bei patiria mechaninį tempimą dėl pasikartojančių veido raumenų judesių.
Skaityti daugiau →
Odos senėjimas
Odos senėjimas yra sudėtingas ir natūralus biologinis procesas, kuris laikui bėgant paveikia visus veido audinių sluoksnius – nuo viršutinio epidermio iki giliųjų poodžio tūrių bei kaulinio karkaso.
Skaityti daugiau →
Bruksizmas
Bruksizmas (nesąmoningas dantų griežimas ar stiprus jų sukandimas) dažniausiai pasireiškia miego metu. Žmogus šio veiksmo pats nekontroliuoja.
Skaityti daugiau →Registruokitės konsultacijai
Užpildykite formą ir su Jumis susisieksime
artimiausią darbo dieną.