Mimikos raukšlės

Iš pradžių šios linijos išryškėja tik reiškiant emocijas – tai vadinama dinaminėmis raukšlėmis. Tačiau tūkstančius kartų pasikartojantys tie patys judesiai ilgainiui traumuoja gilesnius odos sluoksnius. Bėgant laikui ir lėtėjant odos atsinaujinimui, šie įspaudai įsirėžia giliau ir tampa matomi net veidui visiškai atsipalaidavus – taip dinaminės raukšlės virsta statinėmis.

Kodėl susidaro mimikos raukšlės?

Pagrindinis raukšlių susidarymo variklis yra nuolatinis veido mimikos raumenų darbas. Skirtingai nuo kitų kūno raumenų, veido raumenys tvirtinasi tiesiai prie giliojo odos sluoksnio (dermos). Todėl kiekvienas emocijos pasireiškimas – kaktos raukymas, antakių kėlimas ar juokas – kaskart mechaniškai suspaudžia ir sulenkia odą tose pačiose klostėse.

Kitas svarbus veiksnys – dermos karkaso silpnėjimas ir vidiniai struktūriniai pokyčiai. Dermoje esančios ląstelės (fibroblastai) gamina du esminius baltymus: kolageną, kuris suteikia odai tvirtumo bei atramą, ir elastiną, kuris leidžia jai išsitempti bei susitraukti. Maždaug nuo 25 metų kolageno gamyba kasmet sumažėja apie 1 %, o elastino skaidulos palaipsniui suyra. Praradusi šį vidinį karkasą, oda netenka lankstumo ir po raumens susitraukimo nebeatsitiesia taip greitai kaip anksčiau.

Raukšlių gilėjimą stipriai skatina ir epidermio (viršutinio odos sluoksnio) dehidratacija. Kai paviršiniam sluoksniui trūksta drėgmės ir hialurono rūgšties, oda praranda tūrį, greičiau lūžta lankstymo vietose, o smulkios linijos kaktos, tarpuakio ar akių kampučių srityje tampa kur kas ryškesnės.

Gilias ir ryškias veido klostes taip pat lemia poodinių riebalinių ir atraminių audinių netektis. Veidui senstant, gilieji riebaliniai audiniai plonėja bei slenka žemyn, todėl oda netenka vidinio karkaso ir raukšlėjasi laisviau.

Veiksniai, kuriems procedūrų nėra

Ne visas mimikos raukšlių priežastis galima koreguoti procedūromis. Ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai skatina fotosenėjimą, tiesiogiai ardo odos baltymų struktūrą bei spartina audinių plonėjimą.

Rūkymas, lėtinis stresas bei miego trūkumas sutrikdo mikrocirkuliaciją ir blogina audinių aprūpinimą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Dėl to oda lėčiau atsinaujina ir tampa mažiau atspari mechaniniam lankstymui.

Svarbų vaidmenį atlieka ir genetika, lemianti įgimtą odos storį, kaulų struktūrą bei mimikos raumenų aktyvumą. Juos suvaldyti padeda kasdienė apsauga nuo saulės ir sveikatingumo įpročiai.