Herpes

Prieš atsirandant matomiems bėrimams, žmogus dažniausiai pajunta pirmuosius simptomus – pažeistoje vietoje ima niežėti, perštėti, deginti ar mausti. Po kelių valandų ar dienų toje vietoje oda parausta ir iškyla nedidelės pūslelės, susitelkusios į grupeles. Vėliau pūslelės sprogsta, atsiveria jautrios žaizdelės, kurios pamažu užsitraukia šašais.

Bėrimas paprastai sugyja per vieną ar dvi savaites ir nepalieka randų. Tačiau pats virusas (Herpes simplex) iš organizmo neišnyksta ir lieka jame visam gyvenimui miego fazėje.

Kodėl atsiranda ir kartojasi pūslelinė?

Šią būklę sukelia Herpes simplex virusas (paprastosios pūslelinės virusas). Dažniausiai veido ir lūpų srities pažeidimus lemia pirmojo tipo virusas (HSV-1), o antrojo tipo virusas (HSV-2) dažniau siejamas su lytinių organų pūsleline, nors abu tipai gali pažeisti bet kurią kūno vietą.

Pirminė infekcija dažniausiai įvyksta dar vaikystėje ar paauglystėje per artimą kontaktą su oda, seilėmis ar naudojantis tais pačiais daiktais (pavyzdžiui, indais, rankšluosčiais, lūpų dažais). Patekęs pro gleivinę ar mikroįtrūkimus odoje, virusas nukeliauja jutiminiais nervais iki nervinių mazgų (ganglijų) ir ten išlieka neaktyvus.

Nervinėse ląstelėse virusas būna gerai apsaugotas ir nepasiekiamas imuninei sistemai bei vaistams. Nusilpus organizmo apsaugai ar paveikus tam tikriems išoriniams veiksniams, virusas suaktyvėja ir tomis pačiomis nervinėmis skaidulomis grįžta atgal į odos paviršių, sukeldamas pakartotinį bėrimą.

Atkryčius provokuoja konkretūs veiksniai, nuo dažniausių prie retesnių:

Ūminės ligos ir infekcijos. Dažniausiai išprovokuoja atkrytį. Karščiavimas, peršalimas, gripas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos laikinai susilpnina imuninį atsaką, todėl virusas lengvai suaktyvėja.

Saulės spinduliai ir ultravioletinė (UV) spinduliuotė. UV spinduliai tiesiogiai slopina vietinę odos imuniteto apsaugą. Todėl pūslelinė itin dažnai paūmėja po deginimosi saulėje, buvimo kalnuose ar soliariume.

Lėtinis stresas ir nuovargis. Ilgalaikė nervinė įtampa, emocinis išsekimas bei miego trūkumas padidina streso hormonų (kortizolio) kiekį kraujyje. Šie hormonai slopina imuninės sistemos gebėjimą kontroliuoti pasislėpusį virusą.

Mechaninis odos dirginimas ir traumos. Lūpų skeldėjimas, mikroįtrūkimai, odontologinės procedūros, kosmetiniai šveitimai ar kitos intervencijos pažeidžia odos barjerą ir sukelia vietinį uždegimą, paskatinantį pūslelinės proveržį.

Hormoniniai svyravimai. Moterims atkryčiai neretai sutampa su tam tikromis menstruacijų ciklo dienomis, nėštumu ar kitais hormoniniais pokyčiais.

Sisteminiai imuniteto sutrikimai. Vartojant imunitetą slopinančius vaistus (imunosupresantus) ar sergant lėtinėmis imuninės sistemos ligomis, bėrimai gali kartotis itin dažnai, plisti į didesnius plotus ir gyti gerokai ilgiau.

Pasiruošimas procedūroms sergant Herpes infekcija

Herpes infekcijos valdymas prieš atliekant injekcines procedūras (pvz., lūpų putlinimą hialurono užpildais, mezoterapiją ar biorevitalizaciją) yra būtinas. Aktyvi pūslelinė yra griežta absoliuti kontraindikacija bet kokioms adatinėms intervencijoms veido srityje.

Injekcijos metu adatos ar kaniulės dūriai traumuoja audinius ir sukelia vietinį stresą bei uždegiminį atsaką, kuris gali išprovokuoti miegančio viruso aktyvavimą. Jei procedūra atliekama esant aktyviam bėrimui, kyla didžiulė rizika išplatinti virusą po visą veido plotą bei sukelti sunkias bakterines infekcijas ar ilgalaikius randus.

Pacientams, kuriems pūslelinė kartojasi dažnai, prieš planuojamas injekcijas būtina profilaktiškai vartoti priešvirusinius vaistus. Tai padeda išvengti skausmingų atkryčių ir užtikrina saugų gijimo procesą po procedūros.