Apgamas

Sveikoje odoje melanocitai pasiskirsto tolygiai ir gamina pigmentą melaniną, kurio užduotis – saugoti audinius nuo saulės spindulių. Kai šios ląstelės susitelkia į grupes, odos paviršiuje susiformuoja matomos rudos, melsvos ar odos spalvos dėmelės bei mazgeliai.

Kodėl atsiranda apgamai?

Dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi ir nereikalauja jokio gydymo. Tačiau jų atsiradimą, tipą, formą bei kitimą visą gyvenimą lemia keli konkretūs procesai odoje ir organizme.

Genetinis polinkis. Tai pati dažniausia apgamų atsiradimo priežastis. Paveldimumas nulemia, kiek apgamų turėsite, kokia bus jų struktūra bei kuriose kūno vietose jie formuosis. Jei Jūsų tėvai ar seneliai turėjo daug apgamų, didelė tikimybė, kad jų gausiai atsiras ir Jums. Genetiškai užkoduoto polinkio medicininėmis ar estetinėmis procedūromis pakeisti neįmanoma.

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Saulės arba soliariumų spinduliai aktyvina pigmentines ląsteles ir skatina jas greičiau dalytis bei kauptis į sankaupas. Ypač didelę įtaką daro vaiko ar paauglio amžiuje patirti stiprūs nudegimai saulėje – jie skatina naujų apgamų atsiradimą vėlesniame amžiuje. Praeityje sukaupto saulės poveikio procedūromis ištrinti negalima, todėl geriausia prevencija yra kasdienė patikima apsauga nuo saulės.

Hormonų svyravimai. Organizmo hormonų pusiausvyros pokyčiai tiesiogiai veikia pigmentinių ląstelių aktyvumą. Todėl daugiausia naujų apgamų atsiranda arba esami patamsėja ir padidėja lytinio brendimo metu, nėštumo metu ar vartojant hormoninius preparatus. Tai natūrali fiziologinė organizmo reakcija, kuriai gydomųjų procedūrų nėra.

Amžiniai odos pokyčiai. Bėgant metams lėtėja natūralus viršutinio odos sluoksnio atsinaujinimas. Dėl to formuojasi įvairūs gerybiniai dariniai, kurie išoriškai primena apgamus, pavyzdžiui, seborėjinės keratozės (suragėjusios pūslelės ar plokštelės). Tai natūralus odos senėjimo procesas.

Kada apgamas reikalauja dėmesio?

Patys apgamai nėra liga ir pavojaus sveikatai nesukelia. Kreiptis į gydytoją dermatologą verta dviem pagrindiniais atvejais: dėl fizinio diskomforto arba dėl darinio pakitimų.

Mechaninis dirginimas. Iškilūs dariniai dažnai kliūva ir braukiasi drabužių trinties vietose – apykaklės, liemenėlės juostos, diržo ar pažastų zonose. Nuolatinis trynimas gali sukelti apgamo uždegimą, skausmą, patinimą ar kraujavimą.

Darinio pakitimai. Jei apgamas pradėjo staigiai didėti, pakito jo forma, kraštai tapo nelygūs ar atsirado keli skirtingi atspalviai, būtina skubi apžiūra. Kiekvieną pakitusį apgamą gydytojas ištiria dermatoskopu (specialiu didinamuoju prietaisu su šviesa), kad laiku pastebėtų galimus piktybiškumo požymius.