Karpa
Karpa yra gerybinis odos darinys, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Patekęs į viršutinį odos sluoksnį (epidermį), virusas pažeidžia ląstelių augimo kontrolę ir priverčia jas sparčiai bei nekontroliuojamai dalytis, todėl susiformuoja šiurkštus, iškilus mazgelis.
Ši infekcija yra labai paplitusi visame pasaulyje ir lengvai perduodama. Nors karpos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, jos dažniausiai pažeidžia rankas bei pėdas (padų karpos), nes šios vietos patiria daugiausia trinties ir smulkių pažeidimų.
Viruso patekimas per odos mikropažeidimus
Pagrindinė karpų atsiradimo priežastis yra tiesioginis sąlytis su ŽPV sukėlėju. Virusas negeba prasiskverbti pro sveiką, nepažeistą odos apsauginį sluoksnį, todėl infekcijai patekti būtini mikrotraumų vartai – nedideli įtrūkimai ar nubrozdinimai.
Net plika akimi nepastebimi mikropažeidimai tampa pakankamu įėjimo keliu viruso dalelėms. Natūralų odos barjerą itin dažnai susilpnina odos išsausėjimas, skutimasis, odelių apie nagus karpymas ar mechaniniai nubrozdinimai.
Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu nuo kito asmens arba liečiant virusu užkrėstus daiktus bei paviršius. Šilta ir drėgna aplinka, pavyzdžiui, viešuosiuose baseinuose, pirtyse ar sporto salių dušuose, suminkština raginį odos sluoksnį, todėl virusui prasiskverbti tampa kur kas lengviau.
Savaiminis viruso plitimas
Kita dažna priežastis, lemianti karpų plitimą ir gausėjimą, yra autoinokuliacija – savaiminis viruso pernešimas iš pirminio židinio į kitas kūno vietas. Dažnai šį procesą neatsargiai išprovokuoja pats žmogus.
Karpą krapštant, draskant ar bandant savarankiškai pjaustyti, viruso dalelės pasklinda ant gretimų sveikų audinių. Skutimasis peiliuku taip pat traumuoja darinį ir perkelia virusą išilgai visos skutamos zonos.
Dėl to šalia pagrindinio darinio greitai susiformuoja naujų dukterinių karpų grupės, kurios ilgainiui gali susijungti į didesnius, sunkiau gydomus mozaikinius darinius.
Imuninės sistemos atsakas
Nors su ŽPV virusu susiduria didžioji dalis visuomenės, karpos išsivysto ne visiems. Esminis veiksnys, lemiantis organizmo imunitetą šiam virusui, yra ląstelinio imuninio atsako pajėgumas laiku atpažinti ir sunaikinti užkrėstas ląsteles.
Nusilpus vietiniam odos barjerui ar bendram organizmo atsparumui, virusas pradeda aktyviai daugintis epidermio ląstelėse. Dėl šios priežasties karpos ypač dažnai pasireiškia vaikams bei paaugliams, kurių imuninė sistema dar neturi susiformavusio atsako į ŽPV, taip pat lėtinį stresą ar imunosupresiją patiriantiems suaugusiesiems.
Rekomenduojamos procedūros
Žema (-196 °C) skysto azoto temperatūra sukelia ŽPV infekuotų epidermio ląstelių nekrozę ir atšokimą, skatindama sveikų audinių regeneraciją.
Skaityti daugiau →Apgamų, karpelių, fibromų ir kitų gerybinių darinių šalinimas.
Skaityti daugiau →
Papiloma
Papiloma (gerybinis minkštasis odos darinys, mediciniškai vadinamas akrochordonu) yra dažna odos išauga.
Skaityti daugiau →
Apgamas
Melanocitiniai apgamai yra gerybinės pigmentą gaminančių ląstelių (melanocitų) sankaupos.
Skaityti daugiau →
Melanoma ir odos vėžys
Melanoma yra pati pavojingiausia ir agresyviausia odos vėžio forma, kuri išsivysto iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų.
Skaityti daugiau →
Aknė ir spuogai
Aknė (paprastieji spuogai) yra lėtinė ir ilgalaikė odos liga, pažeidžianti plaukų maišelius bei riebalines liaukas.
Skaityti daugiau →Registruokitės konsultacijai
Užpildykite formą ir su Jumis susisieksime
artimiausią darbo dieną.