Plaukų slinkimas

Problema prasideda tada, kai sutrinka įprastas plauko augimo ciklas. Jei plaukų iškrenta pastebimai daugiau, jie pradeda kristi kuokštais arba nauji nebeatauga, tuomet diagnozuojamas plaukų slinkimas (alopecija). Dėl to gali matomai praretėti viršugalvis arba išplatėti sklastymas. Išoriškai skirtingos slinkimo formos atrodo labai panašiai, tačiau jų priežastys skiriasi iš esmės – nuo laikinų organizmo reakcijų iki genetiškai nulemtų ar autoimuninių procesų.

Dažniausios plaukų slinkimo priežastys

Dažniausia ūmaus netekimo forma – telogeninis plaukų slinkimas (reakcinis slinkimas). Tai būklė, kai dėl organizmo patirto streso didelis plaukų kiekis per anksti pereina į ramybės fazę ir po dviejų ar trijų mėnesių ima kristi.

Reakcinį slinkimą dažniausiai išprovokuoja karščiavimas, infekcinė liga, operacija, gimdymas ar staigus svorio kritimas. Taip pat jį sukelia geležies atsargų (feritino) arba vitamino D stoka. Nepakankamas kalorijų kiekis per dieną bei maistinių medžiagų trūkumas taip pat skatina šio tipo slinkimą.

Antra pagal dažnumą priežastis – androgeninė alopecija (paveldimas arba hormoninis plikimas). Tai lėtinis, progresuojantis procesas, kurį lemia plaukų folikulų jautrumas vyriškajam hormonui dihidrotestosteronui (DHT). Dėl šios priežasties atsirandantis plikimas sudaro daugiau nei 90 proc. visų alopecijų atvejų.

Hormono veikiami folikulai palaipsniui mažėja, o iš jų augantys plaukai plonėja. Vyrams paprastai traukiasi kaktos linija (atsiranda ryškesni „trikampiai“ kaktos šonuose) ir retėja viršugalvis, kol šios zonos susijungia. Moterims plaukai tolygiai retėja viršugalvyje ir platėja centrinis sklastymas, tačiau priekinė plaukų linija dažniausiai išlieka nepakitusi.

Rečiau plaukai slenka dėl galvos odos ligų. Uždegimai, tokie kaip seborėjinis dermatitas ar žvynelinė (psoriazė), pažeidžia odos barjerą ir sutrikdo plauko šaknies mitybą. Taip pat įtakos gali turėti ir mechaninis poveikis, pavyzdžiui, nuolatinis stiprus plaukų tempimas į kuodus ar kasas, sukeliantis trakcinę alopeciją.

Pati rečiausia grupė – autoimuninės kilmės ligos, tokios kaip židininis plikimas (alopecia areata). Šiuo atveju organizmo imuninė sistema pati atakuoja plaukų folikulus, todėl plaukai iškrenta kuokštais, palikdami apvalius plikimo plotus.