Celiulitas

Svarbu suprasti, kad celiulitas nėra patologinė liga ar vien antsvorio pasekmė. Tai natūralus antrinis lytinis požymis, pasireiškiantis net iki 80–90 % moterų po lytinio brendimo, nepriklausomai nuo jų kūno sudėjimo ar svorio.

Kodėl atsiranda celiulitas?

Pagrindinė priežastis slypi pačioje poodžio anatomijoje. Moterų jungiamojo audinio pertvaros eina statmenai odos paviršiui. Būtent dėl šios vertikalios struktūros padidėjusios riebalinės ląstelės (adipocitai) lengvai išsipučia ir spaudžiasi į viršų link odos paviršiaus, kol standžios jungiamojo audinio juostos traukia odą žemyn, sukuriamas būdingas duobelių reljefas. Vyro organizme šios pertvaros išsidėsčiusios įstrižai (tinkleliu), todėl riebalinis audinys tolygiai pasiskirsto ir iškilimų nesudaro.

Didžiulį vaidmenį atlieka moteriškasis hormonas estrogenas. Jis skatina riebalų kaupimąsi apatinėje kūno dalyje, reguliuoja kraujagyslių pralaidumą bei daro įtaką jungiamojo audinio tvirtumui. Dėl šios priežasties celiulitas dažniausiai išryškėja arba suintensyvėja hormoninių svyravimų metu: lytinio brendimo, nėštumo, kontraceptikų vartojimo ar menopauzės laikotarpiais.

Kita svarbi priežastis – amžiaus nulemtas odos plonėjimas ir elastingumo praradimas. Bėgant metams tikrojoje odoje lėtėja kolageno ir elastino gamyba, todėl odos karkasas silpsta. Suplonėjusi oda nebesugeba išlaikyti poodinio spaudimo, todėl riebalinio audinio nelygumai tampa daug ryškesni ir geriau matomi.

Taip pat celiulito vystymąsi skatina sutrikusi kapiliarų mikrocirkuliacija ir limfotaka. Kai audiniuose kaupiasi skysčiai (susidaro edema), ląstelės gauna mažiau deguonies, sutrinka medžiagų pasišalinimas, o aplinkinis jungiamasis audinys dėl lėtinio paburkimo palaipsniui kietėja (vystosi mikrofibrozė).

Galiausiai įtakos turi kasdienė gyvensena ir genetika. Sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka, perdirbtas maistas, per didelis druskos bei cukraus kiekis ir skysčių trūkumas didina riebalinių ląstelių tūrį bei skatina skysčių susilaikymą. Tuo tarpu paveldėti genai nulemia jungiamojo audinio elastingumą, kraujagyslių tonusą ir medžiagų apykaitos greitį.

Celiulito stadijos

Pagal poodinio audinio pokyčius skiriamos keturios stadijos. Pirmojoje stadijoje odos paviršius lygus, o nelygumai matomi tik suspaudus odą rankomis.

Antrojoje stadijoje audinių bangavimas pastebimas stovint, bet išnyksta atsigulus. Tai rodo pradinį skysčių susilaikymą.

Trečiojoje stadijoje „apelsino žievelės“ reljefas matomas bet kurioje kūno padėtyje. Čia jau stebimas jungiamojo audinio sukietėjimas.

Ketvirtojoje stadijoje formuojasi kieti, čiuopiami mazgeliai. Sutrikus mikrocirkuliacijai, audiniai gali tapti jautrūs ar skausmingi prisilietus.