Baltmė

Odoje esančios ląstelės melanocitai gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia odai, plaukams ir akims natūralią spalvą. Sergant baltme, šios ląstelės žūsta arba nustoja veikti, todėl pažeistose vietose oda netenka savo atspalvio.

Kodėl atsiranda baltmė?

Tiksli baltmės atsiradimo priežastis nėra viena. Tai daugiaveiksnė būklė, kuriai pradžią duoda genetinių savybių ir išorinių dirgiklių visuma.

Autoimuninė reakcija. Tai dažniausia ir pagrindinė baltmės priežastis. Imuninė sistema per klaidą pradeda atpažinti nuosavus melanocitus kaip svetimus ir siunčia imunines ląsteles juos sunaikinti. Netekus melanocitų, toje vietoje pigmentas nebegaminamas. Dėl šios priežasties baltmė dažnai pasireiškia kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimais ar 1 tipo cukriniu diabetu.

Genetinis polinkis. Apie 20–30 procentų žmonių, sergančių baltme, šeimoje turi bent vieną šia liga sergantį giminaitį. Yra nustatyta keliasdešimt genų, didinančių ligos riziką. Didžioji dalis šių genų atsakinga už imuninės sistemos reguliavimą, o kiti lemia pačių melanocitų atsparumą stresui.

Žinant apie šeiminį polinkį, didžiausia nauda – ankstyvas būklės atpažinimas ir savalaikis kreipimasis į specialistą.

Oksidacinis stresas ir melanocitų jautrumas. Baltmės pažeistų žmonių pigmentinės ląstelės yra jautresnės. Vykstant ląstelių apykaitai odoje kaupiasi laisvieji radikalai. Sveikoje odoje organizmas juos neutralizuoja, tačiau sergant baltme ši pusiausvyra sutrinka, todėl susikaupusios medžiagos pažeidžia ląsteles ir sukelia imuninę reakciją.

Šis ląstelinis procesas procedūromis tiesiogiai nepašalinamas, tačiau jį gali provokuoti tam tikros cheminės medžiagos ar pramoniniai junginiai, su kuriais kontaktuojama darbe.

Neurogeniniai veiksniai. Segmentinės baltmės atveju dėmės atsiranda tik vienoje kūno pusėje išilgai tam tikro nervo eigos. Manoma, kad nervų galūnėlėse išsiskiriančios cheminės medžiagos (neuromediatoriai) veikia toksiškai šalia esančius melanocitus ir stabdo melanino gamybą. Tai retesnė ligos forma.

Išoriniai trigeriai. Baltmės dėmės neretai pirmą kartą pasirodo tose vietose, kur oda patiria nuolatinę trintį, spaudimą ar buvo traumuota – po nudegimo saulėje, įpjovimo ar operacinio rando. Šis reiškinys dar vadinamas Kebnerio fenomenu (atsaku į odos sužalojimą). Psichoemocinis stresas taip pat dažnai tampa ligos paūmėjimo veiksniu. Gyvensenos ir mechaninio dirginimo veiksniai sprendžiami kasdieniais įpročiais ir odos apsauga.