Melazma
Melazma – tai odos pigmentacijos sutrikimas (hiperpigmentacija), pasireiškiantis tamsesnėmis, rusvomis ar pilkšvai rudomis dėmėmis veido srityje. Dėmės dažniausiai išryškėja simetriškai abiejose veido pusėse – ant kaktos, skruostikaulių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos bei smakro.
Odos spalvą lemia pigmentas melaninas, kurį gamina epidermyje esančios specializuotos ląstelės melanocitai. Esant melazmai, šios ląstelės tampa pernelyg jautrios bei hiperaktyvios, todėl tam tikrose zonose pradeda gaminti perteklinį melanino kiekį, kuris kaupiasi viršutiniame (epiderminiame) arba gilesniame (derminiame) odos sluoksnyje.
Ultravioletinių (UV) spindulių ir šviesos poveikis
Saulės ultravioletinė (UV) spinduliuotė yra pagrindinis ir stipriausias melazmą išprovokuojantis veiksnys. UVA ir UVB spinduliai prasiskverbia į odą ir tiesiogiai stimuliuoja melanocitus skatindami melanogenezę (pigmento gamybos procesą).
Be to, pigmento gamybą sužadina ne tik UV spinduliai, bet ir matomoji mėlynoji šviesa (HEV) bei karštis (infraraudonieji spinduliai), kurie skatina kraujagyslių plėtimąsi ir vietinį audinių uždegimą. Net trumpas buvimas saulėje be tinkamos apsaugos aktyvuoja ląsteles iš naujo, todėl melazmos dėmės vasarą ryškėja, o žiemą gali šiek tiek pašviesėti.
Hormoniniai pokyčiai ir jų vaidmuo
Hormonų pusiausvyros svyravimai yra antra pagal svarbą melazmos atsiradimo priežastis. Lytiniai hormonai – estrogenai ir progesteronas – jungiasi prie melanocitų paviršiuje esančių receptorių ir padidina jų jautrumą saulei.
Dėl šios priežasties melazma itin dažnai pasireiškia nėštumo metu (vadinama „nėštumo kauke“ arba chloasma), vartojant sudėtinius geriamuosius kontraceptikus, taikant pakaitinę hormonų terapiją (PHT) ar esant skydliaukės veiklos sutrikimams.
Kadangi klinikinės ar aparatinės procedūros hormoninio fono tiesiogiai nekeičia, gydymo eigoje svarbi gydytojo dermatologo bei endokrinologo priežiūra ir griežta kasdienė apsauga nuo saulės.
Genetinis polinkis ir odos fototipas
Genetinis faktorius atlieka esminį vaidmenį melazmos išsivystymui – daugiau nei pusė pacientų nurodo, kad su šia problema susidūrė ir jų kraujo giminaičiai. Tamsesnį odos fototipą (III–V pagal Fitzpatricko skalę) turintys asmenys natūraliai pasižymi aktyvesniais melanocitais, todėl jiems melazma formuojasi žymiai dažniau. Genetiškai nulemto ląstelių jautrumo pakeisti neįmanoma, todėl ši būklė reikalauja nuolatinės kontrolės bei profilaktikos visą gyvenimą.
Rekomenduojamos procedūros
Atrankinės fototermolizės būdu skaidomos melanino pigmento sankaupų melanosomos epidermyje ir dermoje, leidžiant makrofagams jas pašalinti be aplinkinių audinių terminio pažeidimo.
Skaityti daugiau →Slopina tirozinazės fermento aktyvumą melanocituose, stabdo naujo melanino gamybą ir skatina greitesnę pigmentuotų keratinocitų eksfoliaciją.
Skaityti daugiau →Pilna odos apžiūra, dermatoskopija ir individualus gydymo planas.
Skaityti daugiau →
Pigmentinės dėmės
Pigmentinės dėmės atsiranda odoje susikaupus per dideliam melanino kiekiui.
Skaityti daugiau →
Baltmė
Baltmė (vitiligo) – tai lėtinė odos būklė, kuriai būdingas pigmento praradimas tam tikruose odos plotuose.
Skaityti daugiau →
Odos jautrumas
Odos jautrumas nėra atskira diagnozė. Dažniausiai tai yra simptomas, rodantis susilpnėjusį apsauginį barjerą arba lėtinį uždegimą.
Skaityti daugiau →
Aknė ir spuogai
Aknė (paprastieji spuogai) yra lėtinė ir ilgalaikė odos liga, pažeidžianti plaukų maišelius bei riebalines liaukas.
Skaityti daugiau →Registruokitės konsultacijai
Užpildykite formą ir su Jumis susisieksime
artimiausią darbo dieną.