Strijos

Ankstyvojoje (uždegiminėje) stadijoje pažeidimo vietoje matomi rausvi, melsvi ar alyvinio atspalvio ruoželiai (striae rubrae). Laikui bėgant uždegiminis procesas rimsta, kraujagyslės susitraukia, o odoje lieka šviesesni, balkšvi arba perlamutrinio atspalvio įdubę randai (striae albae).

Kodėl trūksta oda?

Pagrindinė strijų atsiradimo priežastis yra mechaninis odos tempimas, viršijantis audinio elastingumo ribas. Kai oda patiria staigų ištempimą, gilesniuose jos sluoksniuose susidaranti įtampa pažeidžia struktūrinį karkasą.

Odos tvirtumą, elastingumą ir gebėjimą atsistatyti užtikrina kolageno ir elastino skaidulos. Kai kūno apimtys didėja greičiau, nei spėja atsinaujinti ląstelės bei gamintis nauji baltymai, šios skaidulos plyšta. Dėl šio mikrotraumavimo susidaro linijiniai jungiamojo audinio pažeidimai, kurie išoriškai matomi kaip strijos.

Dažniausiai intensyvus audinių tempimas ir mechaninė pažaida įvyksta keliais pagrindiniais atvejais:

• sparčiai kintant kūno svoriui, kuomet riebalinio audinio pokyčiai lenkia odos adaptacijos galimybes;
• vykstant greitam augimo šuoliui paauglystėje, kai kaulų ir raumenų struktūros stiebiasi itin sparčiai;
• nėštumo metu, kuomet pilvo, šlaunų ir krūtinės oda patiria itin didelį bei nepertraukiamą krūvį;
• sparčiai auginant raumenų masę aktyvaus sporto ar kultūrizmo metu.

Hormonų ir paveldimi veiksniai

Vien mechaninio bei fizinio audinių tempimo strijoms atsirasti dažnai nepakanka. Be tiesioginio mechaninio poveikio, itin didelę ir lemiamą reikšmę turi hormonų pusiausvyra bei endokrininės sistemos veikla.

Padidėjęs antinksčių žievės išskiriamo hormono kortizolio (arba kitų gliukokortikoidų) kiekis organizme tiesiogiai slopina fibroblastus — ląsteles, atsakingas už kolageno ir elastino sintezę giliajame odos sluoksnyje. Dėl sutrikusios šių svarbių baltymų gamybos ir aktyvesnio skaidulų irimo oda praranda savo natūralų elastingumą, stangrumą bei tampa kur kas trapesnė.

Šie ryškūs hormonų svyravimai natūraliai vyksta tam tikrais gyvenimo tarpsniais, pavyzdžiui, intensyvaus brendimo metu paauglystėje arba nėštumo laikotarpiu, kai organizme vyksta reikšmingi endokrininiai pertvarkymai.

Kita itin svarbi priežastis yra genetiniai veiksniai bei individualus polinkis. Įgimta kolageno skaidulų struktūra, kraujagyslių tinklo ypatumai ir natūralus odos tankumas iš anksto lemia, kaip jungiamasis audinys reaguoja į patiriamą krūvį. Esant stipriam genetiniam polinkiui, atrofiniai odos randai ir strijos gali susidaryti net ir be staigių ar ryškių kūno svorio bei apimčių pokyčių.

Retesniais, tačiau klinikiškai sudėtingesniais atvejais strijas sukelia įvairios endokrininės ligos, pavyzdžiui, Kušingo sindromas ar ligos, susijusios su antinksčių veiklos sutrikimais, arba ilgalaikis sisteminis bei vietinis gliukokortikoidų (steroidinių vaistų) vartojimas. Tokiais atvejais susidarančios strijos pasižymi specifine išvaizda: jos būna itin plačios, ryškiai rausvos ar melsvai violetinės spalvos ir dažnai atsiranda neįprastose kūno vietose, pavyzdžiui, ant veido, kaklo ar sulenkimo zonose.

Ką galima pakeisti, o ko ne?

Genetinio polinkio ar hormoninių pokyčių brendimo bei nėštumo metu procedūromis pakeisti neįmanoma. Šioms priežastims medicininių technologijų sprendimų nėra.

Jei strijų atsiradimą paskatino vartojami hormoniniai vaistai ar endokrininiai sutrikimai, pirmiausia reikalingas gydytojo endokrinologo ištyrimas.