Rožinė, kapiliarai ir veido raudonis

Kodėl atsiranda veido raudonis ir išsiplėtę kapiliarai?

Kraujagyslių sienelių elastingumo sumažėjimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis odos paraudimą. Veido kapiliariniai dariniai plečiasi nuo šilumos, maisto produktų ar vidinių išgyvenimų. Normaliomis sąlygomis kraujagyslės grįžta į pradinę padėtį. Sergant rožine, kraujagyslių sienelės praranda tinkamą tonusą, todėl lieka išsiplėtusios, pripildytos kraujo ir išryškėja paviršiuje. Šis procesas ilgainiui suformuoja nuolatinį paraudimą bei matomas teleangiektazijas.

Kitas reikšmingas veiksnys – padidėjęs neurovaskulinis jautrumas. Veido srities nervinės galūnėlės itin ūmiai reaguoja į įprastus aplinkos trigerius, išskirdamos neuromediatorius, kurie sukelia staigų kraujagyslių plėtimąsi ir stiprius karščio priepuolius („flushing“ reiškinį). Tai palaiko lėtinio pobūdžio audinių uždegiminius procesus, todėl reakcija prasideda net nuo minimalaus dirgiklio ar patiriamo streso.

Taip pat svarbūs veido mikrobiotos pokyčiai bei Demodex erkutės. Šie mikroskopiniai organizmai (Demodex folliculorum) gyvena plaukų maišeliuose bei riebalinėse liaukose. Esant rožinės paūmėjimui, jų skaičius ryškiai išauga. Erkutės kartu su bakterijomis dirgina audinius ir aktyvuoja imuninės sistemos atsaką, kuris skatina uždegiminių mazgelių atsiradimą.

Paskutinioji priežastis yra pažeistas epidermio barjeras. Uždegimo alinama oda greičiau netenka drėgmės ir tampa neatspari išorės dirgikliams. Nusilpus apsauginiam sluoksniui, net švelnios prausimosi priemonės, vanduo ar kasdienė kosmetika sukelia deginimą, perštėjimą bei sausumą, taip dar labiau stiprindami esamą uždegimą.

Priežastys, neturinčios aparatinių procedūrų

Ne visi raudonį lemiantys veiksniai gali būti koreguojami klinikoje taikomomis procedūromis.

Pirma, genetinis polinkis. Šviesios (I ir II fototipo) odos atstovai paveldi silpnesnį kraujagyslių tonusą, todėl įgimto kraujagyslių jautrumo pakeisti neįmanoma.

Antra, kasdieniai aplinkos ir gyvensenos dirgikliai. Temperatūros svyravimai, UV spinduliai, karštas ar aštrus maistas, alkoholis bei stresas skatina kraujagyslių plėtimąsi. Nevaldant šių veiksnių kasdienybėje, jokios procedūros neapsaugos nuo naujų kapiliarų išryškėjimo.

Trečia, aktyvūs uždegiminiai procesai bei infekcijos. Esant gausiems pūlingiems bėrimams, aparatinis gydymas netaikomas. Tokiose situacijose dermatologas pirmiausia skiria medikamentinį gydymą vietinio ar sisteminio poveikio vaistais.