Padidėjęs prakaitavimas

Ji pasireiškia be aiškios fizinės priežasties, net vėsioje aplinkoje ar ramybės būsenoje. Dažniausiai drėgmės perteklius atsiranda pažastyse, delnuose, paduose arba veido srityje.

Kodėl kyla padidėjęs prakaitavimas?

Dažniausiai pasitaiko pirminis prakaitavimas, kurį lemia pernelyg aktyvi simpatinė nervų sistema. Ši nervų sistemos dalis siunčia signalus prakaito liaukoms. Nors pačios liaukos yra visiškai sveikos, nerviniai impulsai jas stimuliuoja be pertraukos. Ši ypatybė dažnai paveldima genetiškai ir pasireiškia jau paauglystėje.

Kita dažna priežastis yra emocinė įtampa ir stresas. Psichologinis spaudimas skatina streso hormonų išsiskyrimą kraujyje. Šie hormonai iš karto sužadina delnų, pėdų bei pažastų liaukas.

Prakaitavimą gali sužadinti ir hormoniniai pokyčiai organizme. Pavyzdžiui, skydliaukės veiklos suaktyvėjimas spartina medžiagų apykaitą ir didina vidinę kūno šilumą. Prakaitavimas taip pat dažnai sustiprėja menopauzės laikotarpiu arba sergant cukriniu diabetu.

Perteklinį prakaitą kartais sukelia lėtinės ligos arba vartojami medikamentai. Tokį šalutinį poveikį gali turėti antidepresantai ar kraujospūdį reguliuojantys vaistai. Ši antrinė forma paprastai apima visą kūną ir vargina net miegant naktį.

Kada padeda procedūros, o kada – kiti gydytojai?

Hormoninių sutrikimų, infekcijų ar vaistų sukelto prakaitavimo estetinės procedūros nepašalina. Šiais atvejais būtina tirti bendrą organizmo būklę ir tartis su šeimos gydytoju ar endokrinologu. Emocinio streso ar gyvensenos veiksnių procedūros taip pat tiesiogiai neveikia.

Klinikoje atliekamos procedūros taikomos tik pirminei formai suvaldyti, kai prakaitavimą lemia nerviniai impulsai konkrečioje kūno vietoje.