Nagų grybelis

Infekuotas nagas praranda natūralų skaidrumą bei blizgesį, keičia spalvą (tampa geltonas, pilkšvas ar rusvas), pradeda storėti, trupėti ir sluoksniuotis. Po nago plokštele kaupiasi raginės masės, todėl nagas gali atšokti nuo piršto (onicholizė) ir sukelti skausmą vaikštant ar dėvint avalynę.

Pagrindinės infekcijos priežastys

Pagrindinis ligos sukėlėjas – dermatofitai (ypač Trichophyton rubrum ir Trichophyton interdigitale). Šie mikroskopiniai grybeliai minta nage ir odoje esančiu baltymu keratinu.

Grybelio sporos į nago struktūrą patenka per mikroįtrūkimus arba pažeistą nagų odelę (kutikulę). Užsikrėtimui itin palanki drėgna bei šilta aplinka: viešieji baseinai, pirtys, sporto salių dušai bei ankšta, orui nelaidi avalynė, kurioje kaupiasi prakaitas.

Taip pat infekcija dažnai plinta nuo negydomos pėdų odos mikozės (tarpupirščių grybelio). Negydomi odos židiniai tampa nuolatiniu sporų šaltiniu, iš kurio grybelis persikelia ant nagų plokštelių.

Nago pažeidimus itin dažnai išprovokuoja mechaninės traumos: ankšta avalynė, pirštų sutrenkimai ar neatsargiai atliktas pedikiūras. Trauma sukelia nago atšokimą nuo guolio (onicholizę), o susidariusioje erdvėje susikaupusi drėgmė tampa idealia terpe grybeliui daugintis. Todėl būtina tinkama avalynė ir nagų saugojimas nuo spaudimo.

Kraujotaka, amžius ir bendra organizmo būklė

Kraujotakos efektyvumas turi lemiamos įtakos organizmo gebėjimui kovoti su infekcija ir atnaujinti pažeistus audinius. Vyresniame amžiuje kraujagyslės praranda elastingumą, o periferinė kraujotaka natūraliai sulėtėja. Dėl to nago šaknis (matrica) gauna mažiau deguonies, maistinių medžiagų bei imuninės sistemos ląstelių, o paties nago augimo tempas žymiai sulėtėja. Kai nagas auga lėtai, sveikas audinys nespėja stumti pažeistos dalies į priekį greičiau, nei plinta pats grybelis.

Infekcijos plitimą itin paspartina lėtinės sisteminės ligos, ypač cukrinis diabetas ir įvairios imunosupresinės būklės. Dėl susilpnėjusio imuninio atsako organizmas nebegali efektyviai atpažinti ir slopinti grybelio sporų, todėl jis lengvai prasiskverbia į giliuosius nago plokštelės bei guolio sluoksnius.

Atskirą pažeidimų grupę sukelia mielagrybiai (Candida rūšys) bei pelėsiniai grybeliai. Šie sukėlėjai dažniau pažeidžia rankų nagus ir aplinkinius audinius (nago volelius), ypač žmonėms, kurių rankos dėl darbo ar buitinių įpročių dažnai būna drėgnos arba kontaktuoja su agresyvia buitine chemija. Nuolatinė drėgmė suminkština apsauginį odelės (kutikulės) barjerą ir leidžia mikrobams lengvai patekti po nago plokštele. Šią riziką padeda suvaldyti kasdienis apsauginių pirštinių dėvėjimas, kruopštus rankų sausinimas bei apsauginių kremų naudojimas.