Dilgėlinė
Dilgėlinė (urtikarija) pasireiškia staiga atsirandančiomis niežtinčiomis pūkšlėmis (urtikomis). Tai rausvi arba blyškūs, odos paviršiuje pakilę bėrimai, primenantys kontaktą su dilgėlėmis. Bėrimus dažnai lydi stiprus niežėjimas, deginimo ar maudimo jausmas.
Šie bėrimai yra lakūs ir kintantys: atskira pūkšlė paprastai išnyksta per parą (dažnai per 2–24 valandas) be jokių pėdsakų ar randų, tačiau kitoje kūno vietoje gali atsirasti naujų bėrimo elementų. Jei bėrimai kartojasi iki šešių savaičių, būklė laikoma ūmine dilgėline, o jei simptomai išlieka ar kartojasi ilgiau nei šešias savaites – lėtine.
Odos reakcija prasideda tada, kai odos putliosios ląstelės (mastocitai) gavusios signalą į aplinkinius audinius išskiria biologinį mediatorių histaminą bei kitus uždegimo cheminius junginius. Histaminas priverčia išsiplėsti smulkiąsias odos kraujagysles ir padidina jų sienelių pralaidumą. Dėl to skystis iš kraujagyslių prateka į odos audinius ir sukelia lokalų patinimą (pūkšlę) bei dirgina jutimines nervų galūnėles.
Priežastys: kas sukelia reakciją
Putliosios ląstelės aktyvuojasi ir histaminą išskiria dėl labai įvairių vidinių ir išorinių dirgiklių. Priežastys skirstomos pagal jų dažnumą ir kilmę:
Ūminės infekcijos. Tai pats dažniausias ūminės dilgėlinės trigeris, ypač vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Reakciją dažniausiai išprovokuoja viršutinių kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto virusai. Pūkšlės atsiranda kaip netiesioginis imuninės sistemos atsakas į ligos sukėlėją.
Vaistai ir maisto medžiagos. Antroje vietoje yra cheminiai junginiai ir alergenai. Dažniausi vaistiniai dirgikliai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU, pavyzdžiui, ibuprofenas ar aspirinas) ir tam tikri antibiotikai. Iš maisto produktų reakcijas dažniau sukelia riešutai, kiaušiniai, jūrų gėrybės, žuvys, taip pat maisto priedai bei dažikliai.
Fizikiniai veiksniai. Odos bėrimus gali tiesiogiai sukelti išorinis fizinis poveikis. Tai apima dermografizmą (bėrimą po odos nudraskymo ar trynimo), šaltį, karštį, saulės spindulius (soliarinė urtikarija), vibraciją arba prakaitavimą padidėjus kūno temperatūrai (cholinerginė dilgėlinė).
Autoimuniniai procesai. Lėtinės dilgėlinės atveju organizmas gali gaminti autoantikūnus prieš savo paties IgE receptorius arba pačius IgE antikūnus. Šie autoantikūnai priverčia mastocitus be išorinės priežasties nuolat išskirti histaminą į audinius.
Nežinomos priežastys (idiopatinė dilgėlinė). Didelė dalis lėtinės dilgėlinės atvejų neturi konkretaus išorinio ar vidinio trigerio (lėtinė idiopatinė urtikarija), todėl mastocitų jautrumas išlieka padidėjęs savaime.
Rekomenduojamos procedūros
Atliekamas išsamus tyrimas, padedantis atskirti idiopatinę ar fizikines urtikarijos formas nuo sisteminių susirgimų bei paskirti H1 antihistamininių vaistų terapiją.
Skaityti daugiau →Atliekami specifiniai maisto ir aplinkos alergenų tyrimai, padedantys nustatyti trigerius, sukeliančius mastocitų degranuliaciją ir histamino išsiskyrimą vaikams.
Skaityti daugiau →UV šviesos terapija psoriazės, egzemos ir kitų odos ligų gydymui.
Skaityti daugiau →
Bėrimas
Bėrimas yra bendras terminas, apibūdinantis bet kokį staigų odos spalvos, tekstūros ar reljefo pasikeitimą.
Skaityti daugiau →
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas – tai lėtinė, neužkrečiama uždegiminė odos liga, kurią sukelia nusilpęs apsauginis odos barjeras ir padidėjęs imuninės sistemos jautrum
Skaityti daugiau →
Egzema
Egzema nėra viena konkreti liga. Tai bendrinis terminas, apibūdinantis grupę skirtingų uždegiminių odos būklių.
Skaityti daugiau →
Odos jautrumas
Odos jautrumas nėra atskira diagnozė. Dažniausiai tai yra simptomas, rodantis susilpnėjusį apsauginį barjerą arba lėtinį uždegimą.
Skaityti daugiau →Registruokitės konsultacijai
Užpildykite formą ir su Jumis susisieksime
artimiausią darbo dieną.